2009-ieji pasaulio ekonomikoje – išskirtiniai metai. Jų pradžia išgąsdino visuotine recesija, o antroje pusėje ėmė ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklai. Prasidėjus šiems metams, jau akivaizdu, kad pasaulio ekonomikos augimo tendencijos ima įgauti pagreitį, o didžiausių pasaulio ūkių atsigavimas piką greičiausiai pasieks pirmąjį šių metų pusmetį. Daugiau – registruotiems vartotojams.

„Mokesčių žinių“ 10 numeris išeis kovo 15 d.

Antikinėje Romoje kovas buvo Naujųjų metų pradžia. Senovės astronomai pavadino jį Marso – karo dievo, taip pat žemdirbystės, gyvulių kaimenių globėjo garbei. Lotynų Martuis davė pradžią latvių marts, rusų mart, vokiečių Marz ir kai kurių kitų Europos tautų šio mėnesio pavadinimams. Gražus lietuviškas žodis kovas 1549 m. Martyno Mažvydo išleistoje giesmių knygelėje įrašytas pavadinimu Kova. Lietuvoje šis mėnuo vadintas ir karveliniu, balandiniu, gorčiumi, pempiniu. Dzūkai šį mėnesį vadino glušėku, apie Labanorą – burblėku, mat giriose burbuliuoja nuo meilės apsvaigę tetervinai. Rengė Verslo ir vadybos akademijos doc. Romualdas RAZAUSKAS.

Smulkios įmonės ar ekonominę veiklą vykdantys fiziniai asmenys ne visada būna suinteresuoti registruotis PVM mokėtojais. Nors registruoti PVM mokėtojai turi teisę atgauti iš biudžeto (atskaityti) įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, PVM atskaita turi nemažai apribojimų, be to, gali gerokai padaugėti apskaitos darbo ir kur kas didesnė tikimybė sulaukti įvairaus lygio mokesčių inspekcijos patikrinimų. Tačiau ir neregistruoti PVM mokėtojai turi žinoti tam tikras Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo nuostatas, nes ir jiems gali tekti sumokėti PVM. Straipsnyje dėmesys bus skiriamas Lietuvos asmenims (tiek juridiniams, tiek fiziniams), taip pat naujoms PVM įstatymo nuostatoms, įsigaliojusioms 2010 m. sausio 1 d. Daugiau – registruotiems vartotojams.

Parengė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos primena, kad tinkamiausias būdas skirti labdarą gyventojams piniginėmis lėšomis yra per labdaros ir paramos organizacijas. Šių organizacijų surinktos lėšos, skiriamos labdaros tikslams, nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais, o gyventojų pajamos, gautos kaip labdara per šias organizacijas, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. – Per organizacijas vykdomas labdaros teikimo procesas vyksta skaidriau, sumažinama mokesčių vengimo ar pinigų „plovimo“ galimybė, o paramos gavėjai aukotojams atsiskaito, kokiems tikslams buvo panaudotos jų skirtos lėšos, nes tokią pareigą kaip ir pareigą panaudoti lėšas donoro nurodytu būdu nustato įstatymai, – sako VMI prie FM Teisės departamento direktorė Vilma VILDŽIŪNAITĖ.

„Sodra“ informuoja, kad, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir Sveikatos draudimo įstatymu, gaunantiems ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpas sveikatos draudimo įmoka nuo 2010 m. sausio 1 d. skaičiuojama nuo visos pašalpos (neatimant NPD ir PNPD* kaip anksčiau).

– Opozicija tikrai nemiega. Tai prezidentūros ir žiniasklaidos brukama mintis, – teigė Socialdemokratų partijos seniūnas Algirdas BUTKEVIČIUS. Pasak jo, pokyčių turėtų būti dėl to, kad ši Vyriausybė yra nekompetentinga ir neturi vizijos, kaip spręsti ekonomines ir socialines problemas. Daugiau – registruotiems vartotojams.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) valdžios siūlymą didinti ir suvienodinti pensinį amžių iki 65 metų vertina kaip paslėptą mokesčių didinimą, nes žmonės bus priversti ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“. Šį siūlymą LLRI vadina ne reforma, o nepagrįstu ir vienašališku esamos sistemos parametrų keitimu. LLRI ekspertės Kaetanos LEONTJEVOS teigimu, pensinio amžiaus ilginimas ne tik rodo esamos valstybinio socialinio draudimo sistemos ydas, bet ir stiprina jas. Daugiau – registruotiems vartotojams.

Kaip jau buvo pranešta, mokesčių inspekcijoje surengtas Vyriausybės kabineto išvažiuojamasis posėdis, kurio tema – šešėlinės ekonomikos grėsmė ir galimybės įveikti šią skaudžią šalies negandą. Vyriausybės nariai domėjosi, kokios priežastys lemia verslo pasitraukimą į šešėlį, aiškinosi, kodėl vis dar pasitaiko nelegalaus darbo atvejų, darbo užmokesčio išmokėjimo vokeliuose. Posėdžiui pasibaigus buvo surengta spaudos konferencija. Finansų ministrė Ingrida ŠIMONYTĖ svarstė, kad vien pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl „šešėlio“ surenkama apie 0,5 mlrd. litų mažiau, nei teoriškai būtų įmanoma. – Galime kalbėti apie tai, kad teoriškai kažkur yra pusė milijardo litų, kurie turėtų būti biudžete, jeigu visi tinkamai sumokėtų ir apskaitytų PVM, – sakė ministrė. Jos teigimu, šis teorinis skaičius gautas įvertinus institucijų, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, kitų institucijų atliktus tyrimus. Kartu I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje nėra nė vienos ekonomikos, kurioje nebūtų „šešėlio“.

Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti individualių įmonių savininkams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams iki 2012 metų sausio 1 d. patiems apsispręsti dėl socialinio draudimo įmokų pensijų draudimui mokėjimo.

Sukako dešimt metų Lietuvos auditorių rūmams (LAR), vienintelei visus Lietuvos atestuotus auditorius vienijančiai profesinei organizacijai. Lietuvos auditorių rūmai yra Lietuvos audito sistemos dalis, jie vykdo Lietuvos teisės aktų pavestas funkcijas, koordinuoja Lietuvos atestuotų auditorių ir audito įmonių veiklą, atstovauja atestuotiems auditoriams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šia proga kalbiname Lietuvos auditorių rūmų prezidentą Saulių LAPŠINSKĄ. Daugiau – registruotiems vartotojams.