Kaip pagreitinti ir liberalizuoti ES pinigų panaudojimą

„Bankiniam sektoriui sugriežtinus paskolų išdavimą ir verslo projektų finansavimą, viena iš ekonomikos skatinimo priemonių ir verslo vystymosi užtikrinimo sąlygų bei finansavimo šaltinių turėtų tapti ES struktūrinių fondų lėšų efektyvus ir tikslingas panaudojimas“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Jis kalbėjo LPK konsultaciniame posėdyje svarstant ES struktūrinių fondų panaudojimo trukdžius verslo plėtrai.

ES fondų panaudojimo taisyklės išlieka tarp labiausiai biurokratizuotų iš visų ES šalių dokumentų. Dėl augančių projektų įgyvendinimo išlaidų, padidėjusios verslo rizikos, tradicinių kreditavimo instrumentų sutrikimo biurokratiniai trukdžiai ir santykinai menkas paramos intensyvumas nesudaro skatinančių sąlygų įmonėms naudotis fondų parama.

Pristatyti verslo pasiūlymai

Pristatydamas verslo pasiūlymus S. Besagirskas priminė, kad struktūrinių fondų lėšos yra suskirstytos pagal keturias veiksmų programas: žmogiškųjų išteklių plėtros, ekonomikos augimo, sanglaudos skatinimo ir techninės paramos.

„Kaip matote, – kalbėjo jis, – didžiausia yra ekonomikos augimo veiksnių programa. Lietuva iki 2013 metų ketina gauti iš ES struktūrinių fondų daugiau kaip 23 mlrd. litų, iš jų didžioji dalis – daugiau kaip 10 mlrd. litų – bus skiriama ekonomikos augimui skatinti.“

Kiekviena šitų veiksnių programa yra suskirstyta į tam tikrus prioritetus. Viena svarbiausių ekonomikos programos dalių – konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (tam skirta daugiau kaip 2 mlrd. litų) ir verslo produktyvumo didinimas, aplinkos verslui gerinimas (skirta beveik 1,6 mlrd. litų).

Daugelio verslininkų nuomone, kiekvienas iš fondų gautas litas įmonei kainuoja 20 centų, o tai yra beveik tiek pat, kiek ir skolinantis iš bankų esant dabartinėms palūkanoms.

„Pasiskolinę iš banko, mes žinome, kad tie pinigai įplauks. Padavę paraišką ir pradėję įgyvendinti projektą, ne visada esame garantuoti, kad visos išlaidos bus pripažintos kaip tinkamos, ir niekada neaišku, ar gautos paramos našta bus tokia pati, ar dar didesnė“, – konstatavo S. Besagirskas.

Reikėtų subalansuoti pareiškėjų ir gavėjų santykį

Kitas pateiktas pasiūlymas – subalansuoti pareiškėjų ir gavėjų santykį. Pasak pranešėjo, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) yra liberalesnė, net jei ir ne visiems norintiems užtenka pinigų. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atrenka mažiau lėšų gavėjų, nei yra pinigų. Parama vėluoja ir dėl to, kad labai daug įmonių bylinėjasi su agentūromis.

„Karpant“ ES struktūrinių fondų lėšas, kalbėtojo nuomone, turėtų būti išlaikytas subalansuotumas.

„Kaip žinoma, dabar kuriamas kontroliuojantis fondas, į kurį dalis lėšų ateis iš Europos investicijų banko, dalis – iš ES struktūrinių fondų.

Šiuo metu siekiant kaupti šį fondą, nuo antrosios veiksmų programos antrojo prioriteto priemonių jau nurėžta 433 mln. litų ir bus nurėžta dar 230 mln. litų. Kontroliuojančiam fondui atiteks didelė pinigų suma.

Bet kyla klausimas, ar tikrai verslui nuo to bus naudingiau, ar tikrai taip reikėjo daryti?“ – klausė pranešėjas.

Jo nuomone, mechaninis lėšų perkėlimas į kontroliuojantį fondą iš kitų priemonių gali turėti neigiamos įtakos verslo projektų įgyvendinimui.

Ar sutrumpės paraiškų vertinimo laikas

Dar vienas siūlymas – Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama verslui turi būti skirstoma atsisakant nereikalingo popierizmo ir trumpinant paraiškų vertinimo laiką nuo keturių iki dviejų mėnesių.

Be to, siūloma iki 50 tūkst. litų vertės projektus pavesti analizuoti ne darbu apkrautoms verslo paramos agentūroms, o atitinkamų ministerijų padaliniams.

Finansų ir ekonomikos departamento direktorius pateikė pasiūlymą patvirtinti kvietimų skelbimo grafiką iki 2013 metų ir jo griežtai laikytis.

Pirmieji kvietimai teoriškai galėjo pasirodyti jau 2007 metų sausio 1 d., bet jų sulaukta tik 2008 metų viduryje. Kai kurie kvietimai nepaskelbti iki šiol.

Užsukta biurokratinė mašina

„Ir tai vien dėl to, kad užsukta didžiulė biurokratinė mašina. Ministerijos kaupia popierius, o verslas nesulaukia pinigų ir kai kurie kvietimai galbūt bus paskelbti tik šių metų pabaigoje. Tai reiškia, kad vėluojama net trejus metus“, – tvirtina departamento vadovas.

Kalbėtojo nuomone, teikiamo avanso dydis nesant garantijos turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. projekto vertės, o šiuo metu fiksuota suma – 50 tūkst. litų.

Be to, pramonininkai pageidautų, kad būtų atsisakyta reikalavimo paraiškos pateikimo momentu įrodyti pareiškėjo lėšų dalies turėjimo faktą, nes, norėdamos tai įrodyti, įmonės skolindavosi pinigų vienai dienai.

Pritarimo sulaukė ir siūlymas peržiūrėti mokslo slėnių finansavimo programą.

„Mes jokiu būdu nenorime pasakyti, kad atsisakome slėnių, bet pasižiūrėkime, kaip atrodo slėnių finansavimas. Iš viso statyboms (be institutų ir fakultetų perkėlimo) preliminariai planuojama beveik milijardas litų. Slėnių idėja, kaip aš suprantu, yra visiškai kitokia.

Tai ne statybos ir pastatai. Matome, kad vienas milijardas litų skirtas statyboms. O įrangai skiriama 565 mln. litų. Didžioji dalis lėšų eina statyboms ir tik maždaug pusė įrangai.

Taigi klausimas būtų toks – ar tikrai slėniais turėtų būti nauji pastatai, kurių dabar Vilniuje ir kituose miestuose tikrai netrūksta, ar tai turėtų būti įranga ir mokslo potencialo rėmimas?“ – kalbėjo pranešėjas ir siūlė peržiūrėti slėnių finansavimą.

Kam reikia milijoninių kopijų

Posėdyje taip pat buvo siūloma atsisakyti reikalavimo pareiškėjams kartu su paraiška pateikti visus duomenis, esančius viešuosiuose registruose, iš jų agentūros pačios galėtų pasiimti reikiamą informaciją, o ne reikalauti, kad verslininkai papildomai gaištų laiką. Administracinę naštą paramos gavėjams siūloma mažinti ir keičiant dokumentų kontrolę.

„Auditoriai, norėdami patikrinti dokumentus, galėtų patys ateiti į įmonę, tada nereikėtų milijoninių jų kopijų. Biurokratinė našta būtų palengvinta ne tik įmonėms, bet ir agentūroms“, – sakė S. Besagirskas.

Pranešėjas pažymėjo, kad verslas jau yra susitaikęs su situacija, kad jis prisiima atsakomybę už visus pinigus, įdėtus į tą projektą. Tai bendras projektas, kurį daro valstybė ir verslas. Verslas įdeda savo dalį, valstybė – savo.

Todėl keista, kad visa atsakomybė už pinigus, įdėtus į projektą, tenka tik verslui. Tokią padėtį reikėtų keisti.

Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas pabrėžė, kad keičiantis ekonomikos situacijai kartu turi keistis ir ES panaudojimo tempai, todėl į verslininkų išsakytas pastabas bus atsižvelgiama.

Posėdyje buvo pasidžiaugta, kad dalis biurokratinių trukdžių, ypač popierizmo teikiant įvairias įmonių veikos kopijas, nauju ES paramos finansavimo laikotarpiu jau atsisakyta.