Šiuo Įstatymu nustatyti tokie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76–2741, toliau – NTMĮ) nuostatų pakeitimai:
1. Pakeistas NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemė ūkio veiklos gauti arba uždirbti.
Vadinasi, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) naudojamas pajamoms iš žemė ūkio veiklos gauti arba uždirbti, neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo to, ar fizinio asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, ar neapmokestinamos, t.y. neatsižvelgiant į asmens ūkio valdos ar ūkio ekonominį dydį.
2. Pakeistas NTMĮ 7 straipsnio 2 dalies 11 punktas, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), jeigu tų juridinių asmenų daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas minėtiems juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas bei iš fizinių asmenų neterminuotai ar ilgesniam, kaip vieno mėnesio laikotarpiui, perimtas nekilnojamasis turtas, taip pat neatsižvelgiant į tai, kokiu pelno mokesčio tarifu apmokestinamas šio juridinio asmens pelnas.
Pažymėtina, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73–3085) 2 straipsnio 33 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72–3009; 2008, Nr. 81–3174) 2 straipsnio 21 dalyje, t. y. kaip žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
