Paskelbti preliminarūs 2008 metų valstybės ekonomikos rezultatai. Bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,2 proc., nacionalinis biudžetas gavo 23,6 milijardo litų pajamų.
Praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje BVP sumažėjo 1,5 procento. Vadinasi, sustojo augti ekonomika, gyventojų gerovės pagrindas ir galimybės didėti biudžeto pajamoms.
Tai – rimtas signalas.
Reikia pagirti, kad valdžia ėmėsi veiksmų ekonomikos nuosmukiui stabdyti ir finansams subalansuoti, tik gal tai darė per daug skambiai įvardijusi krizės vardu ir išgąsdinusi žmones.
Gerai prisimenu 1994 metų rudenį ir 1995 metų pavasarį, kai valstybė buvo patekusi į dar blogesnę padėtį.
Tuo metu dirbau finansų viceministru – mokesčių inspekcijos viršininku. Ekonomika merdėjo, biudžetas nevykdomas, laiku nemokamas darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams. Valstybė neturėjo kitų pajamų šaltinių, išskyrus mokesčius. Valstybės turtas buvo parduodamas ne už pinigus, o už investicinius čekius.
Pasiskolinti pinigų taip pat buvo sunku, nes gyventojai jų turėjo nedaug, o užsienio kreditoriai dar nepasitikėjo Lietuvos valstybe. Reikėjo skubiai imtis veiksmų biudžeto pajamoms padidinti.
Šeštoji vyriausybė nesiėmė didinti mokesčių, pirmiausia ji tramdė šešėlinę ekonomiką.
Turbūt dar daug kas prisimena, kiek triukšmo žiniasklaidoje buvo sukelta dėl to, kad „Mažeikių naftos“ gamykla buvo įpareigota neparduoti benzinu prekiaujančioms firmoms, kurių daug buvo fiktyvios, kuro be akcizo mokesčio.
Nedelsiant buvo įvestos banderolės alkoholiniams gėrimams ir cigaretėms, patentai amatininkams ir smulkiesiems verslininkams ir t. t.
Dabartinė vyriausybė pasirinko kitą kelią – padidino mokesčius gyventojams ir verslui bei suteikė lengvatą stambiesiems verslininkams, neapmokestindama panaudotą pelną gamybai plėsti, technologijoms tobulinti, darbo našumui didinti, t. y. darbo vietoms mažinti.
Mokesčių našta gerokai padidinta gyventojams, nors jie nėra ekonomikos nuosmukio kaltininkai. Be to, šių pertvarkymų mastas ir tikrieji tikslai kelia daug abejonių.
Pavyzdžiui, kodėl 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos, be Europos Sąjungos paramos lėšų, planuojamos trimis milijardais litų, arba 15 proc., mažesnės negu jų gauta 2008 metais, kai prognozuojama, kad šiais metais BVP sumažės 4,8 procento, ir padidinti mokesčiai? Taigi ar vertėjo didinti mokesčius?
Kodėl įvesta pelno mokesčio lengvata, t. y. neapmokestinamasis pelnas, kuris panaudotas gamybai plėsti, technologijoms tobulinti, darbo našumui didinti (darbo vietoms mažinti), bet ne papildomoms darbo vietoms kurti?
Kodėl ši pelno mokesčio lengvata, t. y. valstybei nesumokėta pelno mokesčio suma, dovanojama kapitalo (įmonių) savininkams, o nenustatyta šios sumos grąžinti, kaip Vyriausybės programoje numatyta pradedantiems smulkųjį verslą asmenims, arba neįteisinta kaip valstybės dalis įmonių kapitale?
Kodėl neįvesta Vyriausybes programoje numatyta mokestinių kreditų sistema pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims? Kodėl Vyriausybės programoje numatyta jiems ne dovanoti pelno mokestį kaip stambiesiems verslininkams, o nesumokėtą per pirmuosius trejus metus pelno mokestį sumokėti per kitus penkerius metus?
Kodėl įmonių, kurių pajamos nėra didesnės nei 500 tūkst. litų per metus, netaikoma pelno mokesčio lengvata – neapmokestinama 25 000 litų pelno dalis, kaip nustatyta įmonėms, kurių pajamos iki 1 milijono litų?
Kodėl pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo kito mokesčio (akcizo), kuris įskaičiuotas į produkto kainą? Juk didinant akcizą didėja ir pridėtinės vertės mokestis.
Kodėl neįvesti progresiniai mokesčiai darbo ir kapitalo pajamoms? Juk tai leistų iš esmės sumažinti mokesčius mažas pajamas ir nedidelį pelną gaunantiems asmenims, atsisakyti neapmokestinamos pajamų dalies taikymo ir gerokai palengvinti šių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą.
Ar pertvarkant gyventojų pajamų mokestį (sumažinant tarifą nuo 24 iki 15 proc. ir įvedant 6 procentų sveikatos draudimo mokestį vietoj 30 (7,2) procentų surinkto gyventojų pajamų mokesčio centralizuoto pervedimo ligonių kasai; padidinant neapmokestinamąją darbo pajamų dalį nuo 320 iki 470 litų, bet ją taikant atsižvelgus į gautas kitas pajamas) buvo numatyti padariniai, nauda valstybei ir žmonėms, ar buvo apskaičiuotos žmonių, mokesčių inspekcijų, teismų papildomo darbo sanaudos?
Juk dabar dauguma darbo pajamas gaunančių gyventojų metams pasibaigus turės deklaruoti pajamas, nes metų pradžioje jie negali apskaičiuoti, kiek gaus palūkanų už laikomus pinigus bankuose, pensijos ir kitų pajamų per metus.
O dirbantys pensininkai ir daug dirbančių ne pensininkų neteks teisės pasinaudoti neapmokestinamąja pajamų dalimi ir turės primokėti pajamų mokestį.
Žinoma, daug žmonių ne iš blogos valios nedeklaruos pajamų, mokesčių inspekcijos ims išieškoti iš jų per teismus nesumokėtą pajamų mokestį. Taigi darbo, ginčų, neapykantos valdžiai padaugės keleriopai, o naudos?
Tik viena aišku, kad gaunantys iki 2350 litų per mėnesį darbo užmokesčio negaus naudos, o daugiausia laimės dideles pajamas gaunantys asmenys, pvz., LEO vadovas į rankas gaus 1500 litų daugiau.
Kodėl Vyriausybės programoje nenumatyta priemonių šešėlinei ekonomikai tramdyti, išskyrus kasos aparatų naudojimo įvedimą turguose?
Kodėl valdžia nesiskolina pinigų iš gyventojų? Juk palūkanas gautų gyventojai, o ne užsienio bankai (Lietuvoje jų filialai) ir kiti užsienio kreditoriai.
Gruodį bankai perskolino 400 milijonų gyventojų indėlių valstybei.
Paminėjau tik dalį klausimų, kurie verčia suabejoti valdžios veiksmais ekonomikos nuosmukiui sustabdyti ir biudžetui subalansuoti.
