Su šalies ekonomikos vystymosi prognozėmis supažindino „Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas, finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Apie padėtį darbo rinkoje kalbėjo šio banko Ekonominės analizės skyriaus analitikės Lina Vrubliauskienė ir Jurgita Jurgutytė.
Poslinkius, kurie įvyko per paskutiniuosius mėnesius, finansų rinkose pristatė „Hansabanko“ prekybos direktorius Vytautas Eidukaitis.
Įžvalgomis, kaip panaudoti makroekonominę informaciją formuojant įmonės verslo strategiją, su klausytojais dalijosi UAB „A. Abišala ir partneriai“ direktorius Aleksandras Abišala.
Trys ekonomikos raidos scenarijai
Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos raidą ir joje vykstančius procesus, Tomas Andrejauskas palygino juos su maratono bėgimu. Maratono bėgikas, kaip žinome, turi labai gerai apskaičiuoti savo jėgas, jausti, kada paskubėti, kada sulėtinti bėgimo tempą. Verslas Lietuvoje taip pat bėga savotišką maratoną.
Startas buvo duotas, šaliai įstojus į Europos Sąjungą.
Finišas, ko gero, bus tada, kai pasieksime ES gyvenimo vidurkį. O kol kas reikia skubėti. Bet skubėti galima įvairiai.
Smarkiai bėgsime – greitai išsikvėpsime. O gal tiesiog apskaičiuoti jėgas ir pastangas suplanuoti taip, kad bėgtum tolygiai?
Paskutiniuoju metu atsirado požymių, kad šalies ekonomika vystosi taip sparčiai, jog nesumažinus tempo gali tekti kviestis ir reanimacijos automobilį. O gal geriau kiek sustoti, pailsėti, atgauti kvapą?..
Tomas Andrejauskas mato tris šalies ekonomikos raidos scenarijus.
„Šių metų labiausiai tikėtinas šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus apie 8 proc. Tačiau kitais metais šis augimas dėl rinkos konjunktūros pradės mažėti, todėl 2008 metais BVP bus 7 proc., 2009 metais – 6,5 proc.
Tai būtų sveikas ekonomikos augimas“, – sakė jis.
Tačiau, pasak kalbėtojo, tikėtini ir optimistinis bei pesimistinis BVP scenarijai, kai ekonomika kitais metais gali kilti iki 9 proc. arba kristi iki 4 proc.
Kuris jų optimistinis, šiandien kol kas pasakyti negali niekas.
Pasak T. Andrejausko, jei kitąmet Lietuvos BVP augs daugiau negu 7 proc., tai gali lemti vadinamąjį kietąjį nusileidimą jau 2009 metais. Šalies ekonomiką nuo skausmingų padarinių gali apsaugoti verslas.
Analitiko teigimu, teisybė turėtų būti kažkur per vidurį. Greičiausiai 2008-ieji išliks spartaus augimo metais, tik pakartinti didele infliacija.
Kas blogina verslo sąlygas?
Ekonomikos augimui didžiausios įtakos turi daugiausia pridėtinės vertės sukurianti apdirbamoji gamyba (20,2 proc.), didmeninė ir mažmeninė prekyba (17,5 proc.), transportas, sandėliavimas ir ryšiai (12,7 proc.), nekilnojamojo turto verslas (11,8 proc.).
Šie sektoriai dabar didina mūsų ekonomikos plėtrą.
Pasak bankininko, verslo sąlygas blogina ne tik įtampa darbo rinkoje. Kai yra stiprus vartojimas ir auga darbo jėgos paklausa, rinkoje neišvengiamas atlyginimų augimas, augančios skolinimosi sąlygos, brangstančios paskolos.
Jis pripažįsta, kad augant išlaidoms verslininkai, nenorėdami prarasti ar sumažinti pelno, sieks didinti kainas.
Vidaus rinkoje dirbantiems verslininkams tai padaryti bus lengviau. Bet tiems, kas eksportuoja produkciją, didinti kainas dėl konkurencijos bus sunku, todėl jau dabar reikėtų ieškoti būdų, kaip didinti efektyvumą.
Pagrindine išlaidų mažinimo priemone bankininkas laiko išlaidų personalui mažinimą ir darbo našumo didinimą.
„Reikia kariauti su išlaidų augimu, ypač jei verslas orientuotas į eksportą. Galbūt reikia paskelbti karą personalo išlaidų augimui. Gal mažinti atlyginimus nepavyks.
Bet galima atleisti neefektyviai dirbančius darbuotojus“, – sakė T. Andrejauskas.
Bankų sektorius jau sugriežtino verslo finansavimą. Bankai stebi situaciją ir elgiasi atsižvelgdami į ją. Varžteliai šiek tiek priveržti, finansavimas griežtėja.
Realiausia data įsivesti eurą – 2012 metai
T. Andrejausko manymu, šiandien net ir 2011 metai atrodo kaip labai optimistinė data įsivesti eurą. Pagrindinė kliūtis tai padaryti anksčiau – per didelė infliacija.
„Euras Lietuvoje gali būti įvestas ne anksčiau nei 2011 metais.
Tačiau reali data, mano manymu, yra 2012 metai“, – sakė T. Andrejauskas.
Jo teigimu, dirbtinai skubinti Lietuvos prisijungimą prie euro zonos tikrai neverta, nes už tai reikėtų sumokėti.
Pavyzdžiui, norint anksčiau pakeisti litą euru, reikėtų anksčiau nei numatyta didinti akcizus – tada infliacija padidėtų staigiau, bet paskui kainų augimo tempai nebūtų tokie spartūs.
„Toks skubėjimas būtų kišimasis į ekonomiką. Pats euras nėra tikslas, o jo įvedimas neišspręstų šalies ūkio sunkumų. Tad kodėl gyventojai turėtų pradėti anksčiau mokėti akcizus?“ – svarstė T. Andrejauskas.
Reikia peržiūrėti plėtros strategijas
Kaip vystysis mūsų ekonomika, rūpi visiems. Vis dėlto norima tikėti, kad ekonomikos raidos tempai sulėtės pamažu ir kad dėl to ypač didelių sukrėtimų neturėsime. Labai svarbūs šia prasme bus 2008 metai.
Nepaisant to, kad šie metai verslui geri ir, ko gero, kiti metai taip pat bus neblogi, kalbėtojo manymu, elgtis reikia labai atsakingai.
Pirmiausia būtina peržiūrėti verslo strategijas.
Reikia nuolat galvoti ir apie darbo efektyvumą, apie tai, kaip mažinti dirbančių žmonių skaičių. Galbūt pinigus geriau investuoti ne į darbo vietas, bet į darbuotojų aktyvumą, nuolat galvoti, kaip sutaupyti vieną ar kitą darbo vietą.
Yra ir kiek kitokio pobūdžio sunkumų, pavyzdžiui, statybose.
Paskutiniu metu sparčiai auga statybinių medžiagų kainos. Štai kyla gamykla, po metų reikės ją užbaigti, ir staiga suvokiama, kad projekto kaina išaugusi.
Ir ne 5 ar 10, o dažnai net 50 proc. ir daugiau.
Tai būtina įvertinti.
Pranešėjas siūlė peržiūrėti įmonių plėtros strategijas. Ypač svarbu tai padaryti, jei verslas orientuotas į vidaus vartojimą.
Atsižvelgiant į išteklių kainas, tikslinga įvertinti realią plėtros kainą, darbo jėgos stygių.
Pasak analitiko, jei verslas orientuotas į eksporto rinkas, plėtros strategijas reikėtų keisti išlaidų mažinimo strategijomis.
Tikslingiausia investuoti į darbo našumą didinančias priemones. Būtina paskelbti karą augančioms personalo išlaidoms.
Taupymo politika gali tapti išsigelbėjimo įrankiu rytoj.
Svarbu valdyti lūkesčius ir nepervertinti galimybių, tinkamai vertinti nekilnojamojo turto plėtros galimybes.
Skolintis reikia labai atsargiai ir atsakingai, gerai pasveriant, nes skolos kaina taip pat kyla, skolinti pinigai turi tendenciją brangti.
Kodėl plonėja piniginės?
Metinė šalies infliacija rugsėjį pašoko iki 7,1 proc. Šį augimą bene geriausiai rodo nuolat brangstančios prekės ir paslaugos.
„Maisto produktų kainos per metus jau pakilo 12,7 proc., komunalinių paslaugų kainos – 12,5 proc. ir t. t.
Net tiems žmonėms, kurie gauna vidutinį atlyginimą, šis kainų kilimas labai stipriai plonina pinigines. Dar labiau tai paliečia pensininkus, kurių pajamų infliacija yra ne 7,1 proc., o 12–13 proc. Reikia suprasti, kad yra ir išorinių infliacijos veiksnių.
Brangsta visi pagrindiniai ištekliai: energijos, kapitalo, darbo jėgos“, – sakė T. Andrejauskas.
Pasak kalbėtojo, maisto produktai ir toliau brangs, atsižvelgiant į bendras pasaulio tendencijas ir net klimato kaitą.
Komunalinės paslaugos artimiausiais metais brangs dėl importuojamų iš Rusijos gamtinių dujų.
Tai turės tolesnį poveikį karšto vandens, centrinio šildymo, iš dalies ir elektros kainoms.
2008 metais brangs degalai ir cigaretės, nes degalų akcizai bus padidinti nuo sausio, tabako – nuo kovo.
Taip bus siekiama atitikti bent minimalius ES reikalavimus.
„2008 metais prognozuojame 6,8 proc. vidutinę metinę infliaciją, 2009 metais ji turėtų nukristi iki 4,8 proc.“, – prognozuoja analitikas.
