Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Lietuvos ekonomikos tyrimą atlieka jau dešimt metų nuo 1997 m.
Tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija.
Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai.
Prognozuojamas stabilus ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas
Apklausti ekspertai prognozuoja, kad šiais ir kitais metais ekonomikos augimas turėtų išlikti spartus. 2007 metais realusis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų padidėti 7,2 proc., 2008 metais – 6,5 proc.
Ekonomikos augimo lūkesčius skatina vartojimo plėtra, kurią lemia atlyginimų, paskolų portfelio didėjimas, optimistiniai lūkesčiai.
Reaguodamos į kylantį vartojimą ir susidurdamos su pajėgumų stoka (pirmiausia darbo jėgos), įmonės didina investicijas.
Taip pat prie BVP augimo ateityje turėtų prisidėti eksporto augimas, kuris pastaraisiais metais buvo gerokai sulėtėjęs dėl „Mažeikių naftos“ problemų.
Auganti ekonomika didina namų ūkių pajamas: jos stabiliai didėja jau septynerius metus. Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2007 m. sudarys 2618 Lt/mėn. ir bus 6 proc. didesnės nei prieš metus (2472 Lt/mėn.).
Pajamų lygį labiausiai didina smarkiai sumažėjęs nedarbas, darbo užmokesčio augimas ir galimybės užsidirbti už Lietuvos ribų: namų ūkių finansus papildė lietuvių užsienyje uždirbami ir į Lietuvą siunčiami pinigai.
Prognozuojama, kad 2008 m. namų ūkių pajamos augs greičiau nei 2007 metais (apie 12 proc.) ir bus 2925 Lt/mėn.
Rinkos dalyvių vertinimais, darbo užmokestis jau kelerius metus iš eilės auga labai sparčiai. Jų nuomone, 2007 m. vidutinis neto darbo užmokestis didės daugiau nei 10 proc. (iki 1475 Lt/mėn.), 2008 metais – dar 12 proc. (iki 1657 Lt/mėn.).
Spartų darbo užmokesčio kilimą lemia tiek paklausos, tiek pasiūlos veiksniai.
Šalies įmonėms sparčiai plečiant gamybą, didėja darbo paklausa.
Savo ruožtu darbo pasiūlą mažina emigracija, taip pat švietimo sistemos trūkumai.
Prie neto darbo užmokesčio augimo prisidės ir nuo 2008 metų iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Kainų augimas liks spartus
LLRI tyrimo duomenimis, vartotojų kainų augimas sieks 5,3 proc. šiais metais ir 5,2 proc. 2008-aisiais.
Gamintojų kainos 2007 metais turėtų padidėti 5,7 proc., 2008-aisiais – 5,5 proc.
Kainų augimo lūkesčius lemia tiek išorės, tiek vidaus veiksniai.
Pasaulyje sparčiai brangsta maisto produktai – tai turi įtakos ir kainoms Lietuvoje. Komunalinių paslaugų įkainiai didėja dėl iš Rusijos importuojamų dujų brangimo. Įtakos turi ir vidiniai ekonomikos procesai.
Pirma, įmonių sąnaudas didina atlyginimų augimas.
Antra, dėl didėjančių atlyginimų, skolinimosi, valstybės išlaidų, emigrantų siunčiamų pinigų kyla vartojimas ir vidaus paklausa – tai taip pat sukuria spaudimą kainoms augti.
Galiausiai reikia prisiminti, kad tiesioginės įtakos infliacijos rodikliams ateityje turės keliami akcizai cigaretėms ir degalams.
Tam tikras spartesnis kainų augimas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, yra natūralus konvergencijos procesas.
Todėl nereikėtų bandyti jo stabdyti visomis įmanomomis priemonėmis, net ir siekiant svarbių valstybės tikslų, pavyzdžiui, euro įvedimo, o atsirinkti tas priemones, kurios padeda kelti ilgalaikį ekonomikos konkurencingumą ar bent jo neblogina.
Svarbiausia ir būtina valdžios priemonė, kuri padėtų valdyti infliaciją ir užtikrinti valstybės finansų tvarumą, yra griežtesnė fiskalinė politika, pirmiausia biudžeto deficito panaikinimas.
Laukiama ekonomikos skaidrėjimo ir nedidelio mokesčių naštos sumažėjimo
Ankstesnių tyrimų duomenimis, rinkos dalyviai šešėlinės ekonomikos dydį vertindavo apie 20 proc. BVP.
Šio tyrimo apklausos duomenimis, prognozuojamas šešėlinės ekonomikos mažėjimas: iki 18,5 proc. 2007-aisiais ir 17,3 proc. 2008-aisiais.
Tikėtina, kad tokiai rinkos dalyvių nuomonei įtakos turi spartus ekonomikos augimas.
Pirma, augantis pelnas leidžia įmonėms lengviau „pakelti“ didesnes sąnaudas, įskaitant ir su legalizavimu susijusias išlaidas.
Be to, dėl įtampos darbo rinkoje auga darbuotojų derybinė galia – jie gali ryžtingiau reikalauti mokėti atlyginimus legaliai.
Taip pat šešėlinės ekonomikos mažėjimui įtakos gali turėti valstybės institucijų veikla, nukreipta prieš nelegalų verslą.
Vis dėlto nėra aišku, ar optimistinės rinkos dalyvių prognozės išsipildys.
Tuo abejoti verčia pastebimas ekonominės politikos nenuoseklumas.
Ryškiausias pavyzdys – paskubomis suformuluotas pasiūlymas atsisakyti įstatyme įtvirtintos nuostatos mažinti GPM tarifą ir įvesti progresinį tarifą.
Tokie sunkiai prognozuojami žingsniai mažina pasitikėjimą Vyriausybės veiksmais, blogina Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios šalies, įvaizdį.
Taip pat jie apsunkina verslo planavimą ir mažina paskatas vykdyti verslą legaliai.
Tikėtina, kad toks nenuoseklumas veikia ir mokesčių naštos prognozes.
Nors 2008 metais bus mažinamas GPM tarifas ir nebeliks socialinio mokesčio, rinkos dalyviai 2008-aisiais neprognozuoja mokesčių naštos sumažėjimo.
Mokesčių našta, 2006 metais siekusi 32,8 proc. BVP, 2007 ir 2008 metais turėtų sudaryti 32 proc. BVP.
Rinkos dalyvių vertinimams įtakos taip pat gali turėti akcizų kėlimas ir diskusijos apie naujų mokesčių įvedimą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis gyventojams).
Lietuvos ekonomikos perspektyvos
Lietuvoje didėja paskolų palūkanos. Ateityje rinkos dalyviai prognozuoja tolesnį palūkanų normų augimą. Jų nuomone, paskolos litais iki metų trukmės 2007 metais pabrangs iki 6,29 proc., 2008 metais – iki 6,84 proc.
Paskolos nuo vienerių metų 2007 metų pabaigoje turėtų kainuoti 6,84 proc., 2008-ųjų pabaigoje – 6,72 proc. (rinkos dalyvių prašoma įvertinti visas skolinimosi sąnaudas, taip pat ir administracines).
Tačiau nors skolinimosi kainos ir auga, paskolų portfelis ir toliau sparčiai plečiasi: Lietuvos banko duomenimis, per 2006 metų pirmąjį pusmetį klientams buvo suteikta 5,6 mlrd. litų paskolų, per atitinkamą 2007 metų laikotarpį – 7,8 mlrd. litų.
Dėl didėjančio įsiskolinimo, paskolomis finansuojant sparčiai augantį vartojimą ir investicijas, vis dažniau išsakoma nuogąstavimų, kad ateityje, neišsipildžius optimistiniams lūkesčiams, ekonomikos veikėjai gali susidurti su sunkumais grąžindami paskolas ir vykdydami kitus finansinius įsipareigojimus.
Gyventojai skolinasi, tikėdamiesi realių pajamų augimo ateityje, įmonės investuoja, laukdamos investicijų grąžos.
Realios pajamos ir investicijų grąža ateityje priklausys nuo to, kaip greitai kils Lietuvos ekonomikos potencialas, veiklos našumas.
Našumo kėlimo klausimas Lietuvoje tampa ypač aktualus dėl spartaus atlyginimų didėjimo tempo, kuris kelia įmonių sąnaudas.
Jau nuo 2005 metų darbo našumo augimo tempai atsilieka nuo atlyginimų augimo (nors realus skirtumas, tikėtina, yra mažesnis, nes atlyginimų statistiką teigiamai veikia vokelių populiarumo mažėjimas).
Rinkos dalyvių nuomone, 2007 metais ši tendencija išliks: darbo našumas turėtų išaugti 7,84 proc., atlyginimai – 10 proc.
Jų nuomone, pagrindinės kliūtys darbo našumui kelti yra šios: nepakankamos investicijos į inovacijas ir aukštų technologijų diegimą, kvalifikuotos darbo jėgos stygius, darbuotojų motyvacijos stoka, prasta vadyba ir darbo organizavimas, taip pat didelė biurokratinė, reguliavimo našta.
Siekiant, kad rinkoje vyraujantys optimistiniai lūkesčiai pasiteisintų, svarbiausia yra kelti ekonomikos potencialą, užtikrinant nuoseklią ir stabilią ekonomikos politiką, kuri ne tik būtų nukreipta į trumpalaikius populistinius ar interesų grupėms naudingus sprendimus, bet ir kurtų prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui.
Tam būtina vykdyti švietimo ir sveikatos reformas, tobulinti pensijų reformą, mažinti biurokratinę naštą, gerinti verslo ir investicinę aplinką (beje, rinkos dalyvių vertinimu, 2007 metų pirmąjį pusmetį investicinė aplinka šalyje pablogėjo).
Valstybės finansų ilgalaikiam tvarumui užtikrinti reikalinga fiskalinė drausmė, pensijų reformos tobulinimas.
Dabartinė sparti ekonomikos plėtra suteikia minėtiems žingsniams itin geras sąlygas.
