SPECIALIZUOTAS SAVAITRASTIS LIETUVOS MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS
„MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina 36 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • • „MOKESČIŲ ŽINIŲ“ el. versijos prenumerata • • • • • El. versijos 5 mėn. kaina 36 Eur • • • • • Svetainėje www.mzinios.lt kiekvieną mėnesį apsilanko apie 40 000 skaitytojų • • • • • Užsisakyti „Mokesčių žinias“ galima: http://www.mzinios.lt/lt/prenumerata.html • • • • •
2007 m. rugpjūčio 20 d.
Nr. 34 (546) StraipsniaiArgumentaiAR LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOJE REIKIA ...         
Šiame numeryje  


  Registruotiems vartotojams  

  Naujienlaiškio prenumerata  

AR LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOJE REIKIA REFORMŲ

„Laiminga ta gadynė ir laimingas tas amžius, kurį senovėj žmonės praminė auksiniu, bet praminė ne dėl to, kad auksas, taip aukštai vertinamas šiame geležies amžiuje, būtų anais palaimos laikais gaunamas be jokio vargo, o dėl to, kad gyvenusieji tuomet žmonės nepažinojo šių dviejų žodžių: tavo ir mano“

(Migelis Servantesas. Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš Lamanšos).


Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai

 

Mokestinės pajamos yra svarbiausias kiekvienos valstybės biudžeto pajamų šaltinis. Kaip žinome, skiriamos dvi mokesčių grupės:
– tiesioginiai mokesčiai;
– netiesioginiai mokesčiai.
Tiesioginiai mokesčiai atspindi tris gamybos veiksnių mokesčius: kapitalo, darbo, nekilnojamojo turto ir žemės.
Pirmiausia šiai mokesčių grupei priklauso gyventojų pajamų ir juridinių asmenų (tiek privačių, tiek viešųjų) pelno mokesčiai.

Mokestinės pajamos yra svarbiausias kiekvienos valstybės biudžeto pajamų šaltinis. Kaip žinome, skiriamos dvi mokesčių grupės: – tiesioginiai mokesčiai; – netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai atspindi tris gamybos veiksnių mokesčius: kapitalo, darbo, nekilnojamojo turto ir žemės.

 Pirmiausia šiai mokesčių grupei priklauso gyventojų pajamų ir juridinių asmenų (tiek privačių, tiek viešųjų) pelno mokesčiai.

Socialinio draudimo įmokos, kurias moka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat priskiriami šiai tiesioginių mokesčių grupei.
Šiek tiek neaiškumų Lietuvoje yra su gyventojų pajamų mokesčiu.

 Neaiškumai atsiranda dėl to, kad gyventojų pajamų mokestis, tiksliau, gyventojų pajamų mokesčio tarifas, tapatinamas vien su mokesčio tarifu, taikomu darbo pajamoms, t. y. pajamoms, gaunamoms už darbą pagal darbo sutartį.

 Šio tarifo dydis dabar Lietuvoje yra 27 proc.
Gyventojų pajamoms, gaunamoms dirbant pagal autorinę sutartį, taikomas 15 proc. tarifas.
Dar kitaip yra su gyventojų verslo pajamų, gaunamų vykdant individualią veiklą, apmokestinimu: čia vienaip mokamas gyventojų pajamų mokestis, kai veikla vykdoma turint verslo liudijimą, dar kitaip – jo neturint.

Pastaruoju atveju šio mokesčio tarifas gali būti 27 ar 15 proc.
Tiesioginių mokesčių grupei taip pat priklauso nuosavybės, t. y. turto, mokesčiai.

Tai nekilnojamasis turtas, automobiliai, statybinė technika, vertybiniai popieriai, pinigai.

 Vadinasi, į šią grupę įeina žemės, pastatų, palikimo ir kiti mokesčiai.
Netiesioginiais mokesčiais apmokestinamos prekės ir paslaugos, todėl jie dažnai vadinami pardavimo arba vartojimo mokesčiais.

Šiai mokesčių grupei priklauso pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai, importo mokesčiai.
Suprantama, kyla klausimas, kokią dalį turėtų sudaryti šie mokesčiai valstybės mokestinių pajamų struktūroje?

 Prof. Ona Gražina Rakauskienė rašo: „Išsivysčiusiose šalyse – didelė tiesioginių mokesčių dalis.

Pavyzdžiui, JAV tiesioginiai mokesčiai sudaro apie 85 proc. valstybės gaunamų pajamų. Besivystančiose šalyse didelę mokestinių pajamų dalį sudaro netiesioginiai mokesčiai.

Šiuos mokesčius lengviau surinkti nei pajamų mokesčius, tačiau šie mokesčiai yra regresyvūs, t. y. mažas pajamas gaunanti visuomenės dalis moka didesnę mokesčių dalį nei gaunantys dideles pajamas“ („Valstybės ekonominė politika“, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, p. 226–227).

Pridursime tai, kad JAV apskritai nėra pridėtinės vertės mokesčio, Japonijoje PVM tarifas – 5 proc.
Taigi tokioje vidutiniškai išsivysčiusioje šalyje kaip Lietuva, PVM sudaro pačią didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį. Antai 2007 m. nacionalinio biudžeto pajamose jis sudaro net 31 proc. šio biudžeto pajamų.

Akcizų mokesčiai sudaro 12 proc., gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 21 proc., pelno mokestis – 11 proc. PVM – vienas pagrindinių mokesčių, jo daugiausia surenkama iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, nemenkai – iš statybų sektoriaus ir kitų veiklos rūšių.
Visa tai rodo, kad, kalbant apie mokesčių sistemos reformą Lietuvoje, reikėtų sustoti ne prie pavienių mokesčių sistemos klausimų nagrinėjimo ir sprendimo, o apsisprendus toliau reformuoti mokesčių sistemą, būtina tai daryti kompleksiškai.

Tai jau ne vieną kartą pagrįstai konstatavo ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Pavieniai keitimai turi mažai reikšmės
Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai: jau vykę ar dar siūlomi vykdyti mokesčių sistemos pakeitimai tėra daliniai ir dažnai visiškai nesusieti su visos valstybės interesais, su valstybės interesų atstovavimu ar net gynimu.
Pirmiausia turime galvoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų drastiškas pastangas siūlant kuo skubiau visiems gyventojams sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kaip žinome, dabartinė Vyriausybė yra įsipareigojusi sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 27 iki 24 proc. O LLRI ekspertai siūlo nuo 2008 m. sumažinti GPM iki 20 proc., nuo 2000-ųjų – iki 15 proc.

Prarastas valstybės pajamas dėl šio mokesčio sumažinimo esą galima kompensuoti atsisakant šiuo metu esamų PVM lengvatų.
Kaip matome, LLRI ekspertų siūlymai visiškai atitrūkę nuo normalių, išsivysčiusių šalių mokesčių sistemos modelių, nuo jau minėtų JAV ir Japonijos.

Nereikia net lyginti su kitomis šalimis, užtenka tik pažvelgti į Lietuvos GPM ryšį su kitais dalykais. Juk GPM dydis lemia ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto dydį, ir savivaldybių biudžetų pajamas, ir daugelį kitų rodiklių.
Priminsime, kad į PSDF patenka 3 proc. darbuotojo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, kurią darbdavys perveda „Sodrai“.

 Valstybinė mokesčių inspekcija į PSDF biudžetą perveda 30 proc. darbuotojui apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos.

Taigi tokio siūlymo įgyvendinimas sumažintų sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą.
Tad kyla klausimas, kam, kokiems Lietuvos gyventojų sluoksniams atstovauja, kieno interesus gina LLRI ekspertai, jeigu jie nemato, kad tiesioginio mokesčio – gyventojų pajamų mokesčio – sumažinimas visiems vienodai ir PVM didinimas yra regresinis procesas.
Toks procesas dar labiau didina mažas pajamas gaunančių visuomenės narių apmokestinimą didesne pridėtinės vertės mokesčio suma, perkant būtiniausias prekes.
Galbūt reikėtų galvoti ne apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą visiems vienodu dydžiu, o apie perėjimą prie progresinių mokesčių sistemos, kokia taikoma Vakarų Europos šalyse. Juk šiose šalyse gyventojų pajamų mokesčio tarifai diferencijuojami, yra didžiulė ir įvairi tokio diferencijavimo patirtis, kurią reikia tik išstudijuoti ir pritaikyti Lietuvoje.

Neatsitiktinai viename Lietuvos dienraštyje pateikta mokesčių sistemų apžvalga taip ir buvo pavadinta:

„Vakarėjant rytų europiečiams, mokesčių sistemos progresyvėja“.
Progresinio mokesčio taikymu apmokestinant pajamas, gyventojų gaunamas dirbant pagal darbo sutartis, pradėta domėtis ir Lietuvoje.

 Antai šių metų kovo pradžioje vykusiame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pasiūlė kitame gyventojų pajamų mokesčio reformos etape pereiti prie progresinės mokesčių sistemos.

 Bet šio profesinių sąjungų atstovų siūlymo nepalaikė kiti du Trišalės tarybos nariai – darbdaviai ir Vyriausybės atstovai.
Posėdyje dalyvavusių šalių skirtingą nuomonę apie progresinės mokesčių sistemos įvedimą Lietuvoje „Lietuvos profsąjungų“ laikraštis apibūdino taip:

 „Profsąjungų atstovai Gražina Gruzdienė ir Algirdas Kvederavičius priminė Vyriausybės įsipareigojimus mažinti socialinę atskirtį, tačiau visiems vienodai mažinant pajamų mokestį ji tik didėja“.
R. Šadžius sakė, kad mokesčių sistema yra jautri bet kokiems pakeitimams, be to, dabar ji „silpnai progresinė“.

Pasak jo, progresinė mokesčių sistema „labai apsunkintų administravimą“, o ir biudžeto surinkimo skaičiai esą „nėra optimistiniai“.
Darbdavių atstovai tvirtino, kad nei socialiai, nei ekonomiškai neteisinga didesniu mokesčiu apmokestinti tuos, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę (Lietuvos profsąjungos, 2007, Nr. 3).
Taigi labai aiškūs argumentai: lietuviai darbdaviai visiškai kitokie negu, tarkime, JAV, Švedijoje, Austrijoje ir kitur.

Jie nepasiruošę nei ekonomiškai, nei socialiai paremti Lietuvos valstybės pastangų mažinant socialinę atskirtį, atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų. 
Vėliau Vyriausybės požiūris į progresinius mokesčius iš esmės pasikeitė.

 Ir finansų ministras, ir premjeras jau ne kartą yra pareiškę, kad reikėtų analizuoti tokių mokesčių taikymo tikslingumą ir galimybes Lietuvoje. 

Pabaiga kitame numeryje

 
 
Paieška

Straipsnių archyvas
  Rugpjūtis     2007  
PrATKPŠS
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031 
Naujienos
2016-07-12
Veiklą pradeda VMI Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centras
2016-06-14
Teikdami VMI pranešimą PRC911, gyventojai jau deklaravo apie 124 mln. eurų grynaisiais gautų dovanų ir paskolų
2016-06-14
VMI pritaikė 4 deklaracijų formas regėjimo negalią turintiems gyventojams
2016-05-17
Suformuotos patikslintos žemės mokesčio deklaracijos apleistos žemės savininkams Vilniaus rajone
2016-05-13
Vykstant į Baltarusiją, prekių įvežimo apribojimai
2016-05-10
Eilę VMI galima rezervuoti mobiliąja aplikacija išmaniesiems telefonams „Eilė“
2016-05-10
Nuo spalio juridiniai asmenys teiks tik elektronines mokesčių deklaracijas
2016-04-15
Norintiems paremti kandidatus į Seimą, reikia deklaruoti turtą, įskaitant ir gautas pajamas
2016-03-31
Emigrantai PSD Lietuvoje mokėti neturi
2016-03-23
VMI mokesčių mokėtojams pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius rekomenduoja iki kovo 24 d.
2016-01-26
Artėja laikas pateikti VMI informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas
2015-11-20
Pasiteisino bandomasis Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos projektas
2015-11-20
VMI paaiškinimas apie mokesčius kompanijos „Uber“ partneriams – vairuotojams
2015-10-27
VMI paramos gavėjams ir partijoms perveda gyventojų skirtas lėšas
2015-10-06
Viešai skelbiamos įmonių sumokėtų VMI mokesčių sumos
2015-09-25
Iki rugsėjo 30 d. reikia sumokėti avansinį pelno mokestį
2015-09-22
VMI vykdomas „PSF“ projektas gerina PVM administravimą
2015-09-15
Diegiant PLAIS, užblokuotos sąskaitos
2015-09-08
Atgauti skolas bus paprasčiau
2015-08-20
Per „Mano VMI“ jau išsiųsta 19 tūkst. pranešimų apie administracines baudas
2015-08-06
VMI suburta ekspertų komanda, galimoms mokesčių vengimo schemoms tirti
2015-07-31
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema pradės veikti savaite vėliau
2015-07-28
Visos administracinės baudos – vienoje sistemoje
2015-07-23
Senų „Windows“ vartotojams Registrų centras ribos prieigą prie paslaugų
2015-04-30
Tik savaitę vėluosiantiems pateikti deklaracijas, VMI netaikys sankcijų
2015-04-30
Mokančios mažus atlyginimus įmonės sulauks tikrintojų dėmesio
2015-04-16
Rizikingiausios įmonės pusę metų VMI turės teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis
2015-04-13
VMI grąžino 8,5 mln. eurų pajamų mokesčio permokų
2015-04-13
Darbą pradėjo naujas VMI viršininkas
2015-03-26
VMI MOSS sistema – pagalba PVM mokėtojams

Adresas: Pylimo g. 8/2 - 13, Vilnius LT-01118
Tel.: (8 5) 231 06 66
Fax.: (8 5) 231 06 66
El. paštas: redakcija@mzinios.lt
Kontaktai | Reklama